kramuila

kramùila (hibr.?) sf. (1) 1. menk. galva, veidas: Kad duosu par kramùilą! Kal. 2. scom. Als, Ms, Slnt, Šv menk. kas mažas, neužaugęs: Kramuilų vaikų priejo pilnas kiemas Kal. Tas kramuila lenda į didžiųjų tarpą Kal. Kas tu teesi? – kramuila, mažas vaikas J. 3. žr. 1 kramas 4: Tu tik, kramuila, nekišk liežuvio! Vvr. Į šunį, į katę sako – tu kramuila J.